Premjera 2024 05 11
Režisierius, teksto autorius Dmitry Krymov
Prodiuserė Inna Krymova
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Renata Valčik
Scenografės padėjėja Daiva Dašenkovienė
Choreografė Anna Abalikhina
Garso režisierius, kompozitorius Edvinas Vasiljevas
Vertėjas Artūras Lepiochinas
Dramaturgijos asistentė Virginija Rimkaitė
Režisieriaus asistentas Artūras Lepiochinas
Vaidina:
Tardytojas – Darius Meškauskas
Mokytoja – Samanta Pinaitytė
Hamletas – Jonas Baranauskas
Ofelija – Digna Kulionytė
Močiutės: Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė
Parašiutininkas – Karolis Maiskis
Seržantas – Artūras Lepiochinas
Sena japonė – Toma Gailiutė
Žaislas Nr. 1 – Vaidas Jočys / Edvardas Brazys
Mergaitė – Elzė Jankūnaitė / Barbora Jokubauskaitė
Montuotojai: Vitalij Morozov, Mindaugas Matevičius, Linas Bagdonas, Rokas Tomaševičius, Darius Matevičius, Voldemaras Piepolis, Rytis Veverskis, Linas Rubinas, Dovydas Tertelis, Sergej Bezuglov, Gintas Rinkevičius
Po skaidriu dangumi į kalną ropščiasi atidžios mokytojos lydimi mokiniai.
Jaunas vyras ir moteris beprotiškai įsimyli vienas kitą.
Didžiulės šalies gyventojai kantriai ir nuosekliai siekia geresnės ateities sau ir savo vaikams.
Režisierius D. Krymovas Klaipėdos dramos teatre kurtame spektaklyje „Requiem“ meistriškai veria pasakojimo karoliukus ,– iš pirmo žvilgsnio jie niekuo nepanašūs, atsiritę iš skirtingų kultūrų ir laikmečių. Kaip susieti Haruki Murakami, Viljamą Šekspyrą ir Ukrainoje vykstantį Rusijos inicijuotą kruviną karą? Kokios konkrečiai kiekvieno „Requiem“ sudėtinio pasakojimo karoliuko istorijos, pasak režisieriaus, nėra taip svarbu, kaip bendras spektaklio skambesys.
Pats D. Krymovas, garsėjantis fantastiškais, realybės dėsniais suabejoti verčiančiais scenos meno šedevrais, „Requiem“ dedikuoja vaikams – gimusiems ir negimusiems, visiems patenkantiems į šį keistą, žiaurų, kartais visai nepažinų ir mums priešišką pasaulį. Tai kontrastuoja su requiem reikšme, juk requiem yra mišios mirusiesiems, sielos palydėtuvės į anapusybę. Bet ar šiandieninis pasaulis nėra pažiręs šukėmis? – klausia režisierius. Ar visi gyvieji nėra apstulbę ir pasimetę, nežinantys ką daryti?
D. Krymovo kuriamas requiem skamba visiems. Tai paguodos muzika – apraudanti pasaulio tragediją, pripažįstanti slegiančią neviltį, bet paliekanti ir vilties. O visa ateities viltis telpa vaikystės nekaltybėje. Didysis klausimas kiekvienam – kaip ją išsaugoti?
Apie „Requiem“:
„Šis spektaklis, žengdamas už tradicinių teatro ribų, ne tik pademonstravo drąsią kūrybinę viziją, bet ir atskleidė naujas teatrinės kalbos galimybes. Dažnai teatras, turintis savo nusistovėjusius naratyvus ir formos standartus, remiasi visuotinai pripažintomis vertybėmis ir technikomis, tačiau „Requiem“ įrodo, jog net ir įprasti motyvai bei klišės gali atgimti naujai ir tapti šviežios kūrybinės išraiškos šaltiniu.“ (Rosana Lukauskaitė „Šiaurės Atėnai“)
Apie D. Krymov kuriamą teatrą:
„Naktinis cirko atrakcionas, laukinė ir viliojanti tamsa, kur visi atlikėjai yra vaiduokliai.“ (Helen Shaw „The New Yorker“)
„Vienas iš pasaulyje išradingiausių, estetiškai laisviausių ir šlovingai bei mąsliai chaotiškiausių teatrų.“ (Sara Holdren „Vulture“)
Spektaklyje vartojama necenzūrinė leksika, spektaklio metu rūkoma.
